Prasmekit

Kraujas iš venų, nuodai į žemę,Sangre de las venas, veneno en la tierra,

Negyvėlių inkštimas - gyvybė sunkias gilyn.La picazón de los no muertos - la vida se hunde profundamente.

Šimtai karstų, liekanos juose belikę,Cientos de calderos, solo quedan restos en ellos,

Aš skradžiai visa tai matau.Yo veo todo eso con disgusto.

Esu aš kartais vienas visoje visatoj,A veces estoy solo en todo el universo,

Kartais jūsų daug aplink mane.A veces muchos de ustedes alrededor de mí.

Gyvi jūs dar vis...Todavía están vivos...

Aš nematau jumyse nieko gero.No veo nada bueno en ustedes.

Mirties vežimas rieda,La carroza de la muerte avanza,

Dovanos iš ponių rankų -Regalos de las manos de las damas -

Gaudykit visi - jų daug!¡Atrápenlos todos - hay muchos de ellos!

Kad jūs prasmegtumėt, bjaurybės,Para que se hundan en la repugnancia,

šliaužiokit, kabinkitės gyvenimo,Arrástrense, aférrense a la vida,

Įsikabinę raukit su šaknim.Aférrense, arráncalos de raíz.

Aš jus stebiu, jumis bjauriuosi,Los observo, me repugnan,

Maudausi ligotų kūnų voniose,Me baño en las aguas de los enfermos,

Vaikštant po nakties galerijasPaseando por las galerías nocturnas

Gėriuosi įkapėm aprėdytais lavonais.Disfruto de las tumbas cubiertas de lodo.

Jie dar nauji, negyvėlių inkštimas glosto širdį,Ellos aún frescos, la picazón de los no muertos acaricia el corazón,

Aš skradžiai visa tai matau.Yo veo todo eso con disgusto.

Keliauju tarp dviejų pasaulių -Viajo entre dos mundos -

Gyvi man mirę, mirę man gyvi,Los vivos me muerden, los muertos me viven,

Neapykanta iš jūsų egzistencijos.El odio de su existencia.

Prasmekit!¡Húndanse!